.svg){kind=icon}
Lietuvos verslo aplinkoje – ilgai laukti pokyčiai tiesioginės rinkodaros srityje. Po neseniai priimtų Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (ERĮ) pakeitimų, šalyje oficialiai įteisintas pereinamasis modelis nuo griežto „Opt-in“ (išankstinio sutikimo) prie kur kas lankstesnio „Opt-out“ (atsisakymo) principo, kai komunikacija vykdoma tarp juridinių asmenų (B2B). Nors šis žingsnis atveria naujas duris pardavimų ir verslo plėtros komandoms, teisininkai ir priežiūros institucijos įspėja: neatsakingas elgesys vis dar gali užtraukti tūkstantines baudas.
Nuo šiol verslas verslui gali rašyti šaltus laiškus be išankstinio sutikimo
Iki šiol Lietuva buvo viena iš griežčiausių Europos Sąjungos valstybių, kurioje šaltieji laiškai ar skambučiai net ir įmonėms buvo laikomi neteisėtais, jei prieš tai nebuvo gautas aiškus gavėjo sutikimas. 2026 m. pavasarį LR Seimas priėmė ERĮ pakeitimus (Įstatymo Nr. XV-815), kuriais verslui suteikta gerokai daugiau laisvės.
Pagrindinė naujovė įtvirtinta ERĮ 81 straipsnio 1 dalyje. Joje nurodoma, kad naudoti elektroninių ryšių paslaugas (įskaitant el. pašto pranešimų siuntimą ir skambučius) tiesioginės rinkodaros tikslais galima tik gavus išankstinį sutikimą. Tačiau nuo šiol padaryta esminė išimtis: tokio sutikimo nebereikia, kai pranešimų gavėjas yra juridinis asmuo.
Tai reiškia, kad įmonės gali teisėtai inicijuoti pirmąjį kontaktą (siųsti komercinius pasiūlymus, pristatyti paslaugas) kitoms įmonėms be išankstinio jų leidimo.
Naujosios žaidimo taisyklės: „Opt-out“ reikalavimai
Laisvė nereiškia savivalės. Įstatymo leidėjas numatė labai griežtus saugiklius, kuriuos pažeidus verslui gresia teisiniai nemalonumai. Kiekvienas rinkodaros vykdytojas privalo užtikrinti šias sąlygas:
- Aiškus ir nemokamas atsisakymas: Kiekviename siunčiamame laiške ar pranešime privalo būti pateikta aiški, lengvai pastebima ir nemokama galimybė atsisakyti tolimesnių pranešimų. Šis procesas negali būti apkrautas pertekliniais veiksmais (pavyzdžiui, reikalavimu prisijungti prie svetainės ar pildyti ilgą anketą).
- Reakcija „nepagrįstai nedelsiant“: Jei įmonė ar jos darbuotojas išreiškė norą negauti pasiūlymų, siuntimas privalo būti nutrauktas iš karto. Teisiškai tai apibrėžiama kaip terminas „nepagrįstai nedelsiant“.
- Kas gali atsisakyti? Atsisakymą gauti rinkodaros pranešimus gali pareikšti ne tik įmonės vadovas, bet ir bet kuris juridinio asmens darbuotojas, kuriam yra priskirtas tas kontaktinis el. paštas ar telefono numeris.
- Įrodymų saugojimas: Pranešimų siuntėjas privalo fiksuoti ir saugoti įrodymus apie tai, kad gavėjas atsisakė pranešimų. Tai būtina tam, kad ateityje, kilus ginčui ar patikrinimui, siuntėjas galėtų įrodyti, jog laikėsi teisės aktų.
- Tapatybės atskleidimas: Griežtai draudžiama siųsti laiškus slepiant tikrąjį siuntėją. Turi būti aiškiai nurodyta jūsų įmonės tapatybė ir pateiktas galiojantis adresas, kuriuo gavėjas galėtų susisiekti.
- Skambučiai tik iš matomų numerių: Jei nusprendėte vykdyti B2B rinkodarą skambučiais, privaloma užtikrinti, kad gavėjui visada būtų rodomas skambinančiojo numeris (paslėpti numeriai yra draudžiami).
BDAR (GDPR) šešėlis: Bendrieji vs. Vardiniai el. paštai
Didžiausia praktinė takoskyra, kurią verslas privalo suprasti, yra susijusi su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR). Nors ERĮ leidžia rašyti įmonėms be sutikimo, asmens duomenų apsaugos taisyklės niekur nedingo.
- Bendrieji įmonių adresai (pvz., info@imone.lt, sales@imone.lt): Šie adresai nėra susieti su konkrečiu fiziniu asmeniu, todėl nėra laikomi asmens duomenimis. Jiems BDAR negalioja. Šiais adresais šaltus laiškus siųsti galima paprasčiausiai laikantis viršuje nurodytų „Opt-out“ taisyklių.
- Vardiniai darbuotojų adresai (pvz., vardenis.pavardenis@imone.lt): Tai yra asmens duomenys. Norint jiems siųsti šaltus laiškus be išankstinio sutikimo, jūsų įmonė privalo remtis Teisėtu interesu (Legitimate Interest). Tai reiškia, kad prieš pradedant kampaniją privaloma:
- Atlikti ir dokumentuoti Teisėto intereso vertinimą (TIA).
- Užtikrinti, kad siūloma prekė ar paslauga yra tiesiogiai susijusi su to darbuotojo atliekamomis funkcijomis įmonėje (pvz., negalima siūlyti statybos paslaugų buhalteriui).
- Laiške pateikti nuorodą į savo įmonės Privatumo politiką.
Ar baudos vis dar galioja?
Taip, baudos vis dar galioja ir jų rizika išlieka reali. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) ir toliau aktyviai nagrinės skundus. Verslas bus baudžiamas, jeigu:
- Ignoruos gavėjo „Opt-out“ prašymą ir toliau siųs laiškus ar skambins.
- Siųs pranešimus į vardinius el. paštus, neatlikęs teisėto intereso vertinimo ar neturėdamas tam aiškaus pagrindo.
- Slėps savo tapatybę ar kontaktinius duomenis.
Baudos už ERĮ pažeidimus gali siekti tūkstančius eurų, o nustačius BDAR pažeidimus (pavyzdžiui, neteisėtą asmens duomenų tvarkymą masinėse kampanijose) – iki 2–4 % įmonės metinės pasaulinės apyvartos.
Oficialūs šaltiniai ir teisinė informacija
Norėdami giliau susipažinti su teisiniu reguliavimu bei oficialiomis institucijų gairėmis, naudokitės šiais oficialiais šaltiniais:
- Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) oficialus pranešimas: Pokyčiai: tiesioginė rinkodara juridinių asmenų atžvilgiu
- Išsamus VDAI parengtas D.U.K. dokumentas apie ERĮ 81 str. pakeitimus: D.U.K. Tiesioginė rinkodara (PDF dokumentas)
- Oficialus LR Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo įrašas Teisės aktų registre (TAR): Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 pakeitimo įstatymas (Priimtas 2026-04-16, Nr. XV-815, TAR kodas: 2026-06393). Aktualią įstatymo redakciją ir straipsnių tekstus galite rasti Teisės aktų registre.
Jeigu Jūsų įmonei reikės pagalbos dėl šaltų laiškų kampanijos ir šio kanalo išnaudojimo savo versle, susisiekite.
Veiksmų planas, kaip sukurti saugią ir aukštos konversijos šaltų laiškų kampaniją
.svg)
.svg)
.svg){kind=icon}
.png)
