Šalti skambučiai Lietuvoje pagal naująją tvarką: ką privalo žinoti kiekvienas pardavimų vadovas?

Telefonu vykdomi pardavimai ir verslo kontaktų mezgimas (telemarketingas) Lietuvoje išgyvena didžiausią teisinį lūžį per pastarąjį dešimtmetį. 2026 m. pavasarį įsigalioję Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (ERĮ) 81 straipsnio pakeitimai iš esmės pakeitė žaidimo taisykles. Nors verslas verslui (B2B) sektoriuje ledai pajudėjo ir skambinti tapo lengviau, fizinių asmenų (B2C) apsauga išlieka akmeninė, o už taisyklių pažeidimą vis dar gresia milžiniškos baudos.

Šiame išsamiame gide apžvelgsime naująją tvarką, pateiksime praktinius legalių ir nelegalių skambučių pavyzdžius bei nurodysime oficialius šaltinius.

‍

B2B vs. B2C skambučiai: kur brėžiama raudona linija?

Didžiausia naujovė – įstatymo leidėjas aiškiai atskyrė, kam skambinama. Lietuva atsisakė itin griežto modelio, reikalavusio išankstinio sutikimo absoliučiai visiems skambučiams, ir perėjo prie hibridinio modelio.

• B2B (Verslas – Verslui): Nuo šiol galioja „Opt-out“ (atsisakymo) principas. Skambinti įmonėms rinkodaros tikslais galima be išankstinio jų sutikimo, tačiau privaloma nedelsiant nutraukti skambučius, jei įmonė ar jos darbuotojas išreiškia nepritarimą.
• B2C (Verslas – Vartotojui): Čia taisyklės nepasikeitė nė per milimetrą – galioja griežtas „Opt-in“ (sutikimo) principas. Skambinti paprastiems gyventojams be išankstinio, aiškaus ir dokumentuoto jų sutikimo yra griežtai draudžiama.

4 auksinės B2B šaltų skambučių taisyklės

Jei jūsų pardavimų komanda planuoja skambinti kitoms įmonėms siūlydama paslaugas, privalote užtikrinti šių keturių sąlygų vykdymą:

1. Griežtas draudimas slėpti numerį

Skambinti naudojant numerio paslėpimo paslaugą (kai gavėjo ekrane rodoma „Private number“ arba „Unknown“) yra teisės pažeidimas. Gavėjas privalo matyti realų, veikiantį jūsų įmonės telefono numerį, kad vėliau galėtų perskambinti arba identifikuoti skambintoją.

2. Momentinis „Opt-out“ įgyvendinimas

Jei pokalbio metu pašnekovas pasako: „Ačiū, nedomina, daugiau mums neskambinkite“, šis sprendimas yra galutinis. Jūs privalote turėti procesą (pvz., CRM sistemą), kurioje šis numeris būtų įtrauktas į „Juodąjį sąrašą“. Vėlesnis skambutis tam pačiam kontaktui jau būtų traktuojamas kaip tyčinis įstatymo pažeidimas.

3. Tapatybės atskleidimas pokalbio pradžioje

Agentas negali pradėti pokalbio aplinkkeliais. Vos pasisveikinus, privaloma aiškiai pasakyti savo vardą ir įmonę, kuriai atstovaujama (pvz.: „Laba diena, aš esu Jonas iš UAB „Verslo sprendimai“).

4. BDAR paisymas (Vardiniai numeriai)

Jei skambinate bendruoju įmonės numeriu (nurodytu kontaktuose), Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) nėra taikomas. Tačiau, jei skambinate į konkretų darbuotojo mobiliojo telefono numerį, tai jau yra asmens duomenų tvarkymas. Tokiu atveju jūsų įmonė privalo:

• Turėti parengtą Teisėto intereso vertinimą (TIA).
• Užtikrinti, kad siūloma paslauga tiesiogiai susijusi su to darbuotojo funkcijomis (pvz., IT vadovui siūloma programinė įranga, o ne biuro baldai).

Praktiniai pavyzdžiai: Kas legalu, o kas ne?

Kad geriau suprastumėte, kaip šios taisyklės veikia realybėje, apžvelkime kelias kasdienes situacijas.

👍 Legalūs scenarijai (B2B)

Pavyzdys A: Skambutis bendruoju numeriuPardavimų vadybininkas įmonės svetainėje randa kontaktinį numerį +370 5 2XX XX XX. Jis paskambina matomu numeriu, prisistato: „Sveiki, aš Tomas iš UAB „Logistika“, norėčiau pasiūlyti jūsų įmonei transporto paslaugas“. Įmonės administratorė atsako: „Ačiū, turime savo partnerius, mums nedomina“. Tomas mandagiai atsisveikina, pažymi CRM, kad įmonė atsisakė, ir daugiau jiems neskambina.Statusas: LEGALU. Tai idealus naujosios „Opt-out“ tvarkos veikimo pavyzdys.

Pavyzdys B: Skambutis pirkimų vadovui (su BDAR išlyga)Vadybininkė randa gamybos įmonės pirkimų vadovo mobilųjį telefoną „LinkedIn“ tinkle. Įmonė prieš tai atliko Teisėto intereso vertinimą (TIA), įrodantį, kad žaliavų siūlymas šiai įmonei yra logiškas. Vadybininkė paskambina matomu numeriu, prisistato ir pasiūlo žaliavas. Vadovas susidomi ir paprašo atsiųsti pasiūlymą el. paštu.Statusas: LEGALU. Duomenys tvarkomi teisėto intereso pagrindu, o paslauga atitinka asmens pareigas.

👎 Nelegalūs scenarijai (Baudų rizika)

Pavyzdys C: Skambutis iš paslėpto numerioĮmonė nusprendžia vykdyti masinę B2B kampaniją, tačiau, kad įmonės neblokuotų jų numerio, nustatymuose paslepia skambintojo ID. Vadybininkai skambina įmonėms ir siūlo paslaugas.Statusas: NELEGALU. ERĮ griežtai draudžia tiesioginės rinkodaros skambučius iš paslėptų numerių.

Pavyzdys D: „Skelbiu.lt“ ir kitų portalų spąstai (B2C pažeidimas)NT brokeris arba draudimo agentas naršo skelbimų portalus, randa privatumo asmens skelbimą: „Parduodu automobilį, skambinti telefonu +370 6XX XX XXX“. Agentas paskambina ir sako: „Sveiki, pamačiau jūsų skelbimą, bet noriu pasiūlyti jums gyvybės draudimą / investavimo paslaugas“.Statusas: GRIEŽTAI NELEGALU. Fizinis asmuo numerį viešino konkrečiu tikslu (parduoti automobilį). Jis nedavė sutikimo gauti komercinius pasiūlymus iš trečiųjų šalių. Tai tiesioginis ERĮ ir BDAR pažeidimas, už kurį skiriamos didelės baudos.

Kas kontroliuoja ir kokios baudos gresia?

Lietuvoje šią sritį prižiūri dvi pagrindinės institucijos:

1. Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT): Kontroliuoja techninius ERĮ reikalavimus (pavyzdžiui, skambučius iš paslėptų numerių, ryšio tinklų naudojimo pažeidimus).
2. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI): Nagrinėja skundus, susijusius su asmens duomenų tvarkymu rinkodaros tikslais (B2C skambučiai be sutikimo, skambučiai į vardinius B2B numerius be teisėto intereso, „Opt-out“ reikalavimo ignoravimas).

Baudų dydžiai:

• Už ERĮ pažeidimus (techninius reikalavimus, tapatybės slėpimą) įmonėms gali būti skiriamos tūkstantinės baudos.
• Už BDAR pažeidimus (neteisėtą asmens duomenų naudojimą telemarketinge) baudos gali siekti iki 20 000 000 EUR arba iki 4 % įmonės ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė.

Oficialūs teisiniai šaltiniai

Savo veikloje rekomenduojama remtis tik oficialia institucijų informacija:

1. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas: Aktualią ERĮ redakciją (įskaitant 2026 m. balandžio 16 d. priimtą įstatymo pakeitimo projektą Nr. XV-815) galite rasti oficialiame Teisės aktų registre (TAR).
2. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) gairės: Oficialus VDAI išaiškinimas apie tiesioginės rinkodaros pokyčius juridinių asmenų atžvilgiu yra publikuojamas VDAI naujienų skiltyje.
3. VDAI parengtas D.U.K. dokumentas dėl juridinių asmenų rinkodaros: Jame detaliai aprašytas „Opt-out“ mechanizmas ir reikalavimai įmonėms. Oficialų PDF dokumentą galima atsisiųsti tiesiai iš inspekcijos duomenų bazės.

‍